Enno Eesmaa Videos
Letzte Aktualisierung
2024-05-05
Aktualisieren
Elina Nechayeva I Sang Mägi Daum Eesmaa 2021
The Diva Dance is a music piece from the science fiction action film "The Fifth Element" directed by Luc Besson. This is one of my favourite movies and I sang this beautiful music with great honour for my show NOVA. Piano: Auli Teppo Violin: Katariina-Maria Kits Violin: Ann-Meeta Teppo Chello: Andreas Lend Cameras: Sander Allikmäe & Co Visuals: Alyona Movko-Mägi Light: Vahur Daum Sound: Otto-Karl Vendt Styling: Liisi Eesmaa Make up: Katrin Sangla Location: Saku Suurhall, Tallinn Produced: Elina Nechayeva & Janek Reimal for the show NOVA (http•••) (http•••) (http•••) (http•••) 2021 Elina Nechayeva
Debussy Glinskaitė Ji Fauré Liszt Grieg Verdi Marciano Pati Noras Kurti Mok Eesmaa Noreika Vitulskis Leitaitė Mikalauskas Gubaidulina 2014 2015
Teatralizuotas koncertas „Je t'aime!” Karolina Glinskaitė (sopranas) Julija Stankevičiūtė (baleto šokėja) Birutė Asevičiūtė (fortepijonas) Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra, graži kaip mėnulis, šviesi tartum saulė, pagarbią baimę kelianti lyg pulkas su vėliavomis? (Ištrauka iš „Giesmių giesmės“) Įminti meilės paslaptis – nuolatinis menininkų uždavinys, įkvėpimas ir amžinas iššūkis. Troškimas meilę pažinti dega kiekviename iš mūsų. Meilės dieną sopranas Karolina Glinskaitė, baleto šokėjaJulija Stankevičiūtė ir pianistė Birutė Asevičiūtė ragina atverti širdis pačiam meilės jausmui. Ir visai nesvarbu, kam tas meilės jausmas skirtas. Pasitelkę muziką, šokį ir eiles iš „Giesmių giesmės“, menininkės kuria savitą himną jausmui, kuris pažadina kūrybiškas galias, polėkį, fantaziją. Meilė yra tokia, kokią mes išgyvename. Ji gali būti audringa, beribė, gal net nežinanti saiko arba tyli, sėjanti ramybę ir susitelkimą. Kaip ir muzika, kurią išgirsite koncerte. Skambės subtilios prancūzų melodijos, aistringi tango ritmai, ispaniško kolorito ir neapolietiškos dainos. Išgirsite G. Fauré, C. Debussy, F. Saint-Saëns, F. Liszt, E. Grieg, G.Verdi bei kitų kompozitorių kūrinius. Karolina Glinskaitė (sopranas), baigusi dainavimo studijas prof. V. Noreikos klasėje, tapo 2014-2015 m. sezono operos solistų stažuotoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jame sukūrė Anninos ir Giovannos vaidmenis G. Verdi operose „Traviata“ ir „Ernani“ bei pagrindinį – Leonoros – vaidmenį vienintelėje L. vanBeethoveno operoje „Fidelio“. K. Glinskaitė tęsia stažuotes Italijoje, Belgijoje, tobulinasi meistriškumo kursuose, dalyvauja tarptautiniuose muzikos festivaliuose, Vilnius City Opera spektaliuose. Solistė dirbo su kompozitoriumi V. Baltaku, dirigentais G. Rinkevičiumi, M. Staškumi, V. Lukočiumi, J. Wallnig, R. Šerveniku, M. Barkausku, R. Šumila, M. Jauniškiu, G. Marciano, V. Savickaite-Paciūniene, režisieriais O. Koršunovu, D. Ibelhauptaite, G. Šeduikiu, J. Vansk, J. Sodyte, M. S. Šimulynaite ir kt. Jau penkerius metus dainininkė yra jungtinio klasikos ir džiazo projekto „Baroque Contempo“ narė. „Manyje gyva meilės idėja. Ji auga ir transformuojasi kartu su patirtimi. Man nesvarbi meilės forma, tik patys išgyvenimai, jausmai, kurių mes dažnai bijome, net gėdijamės. Aš, kaip menininkė, gyvenu jausmų chaose. Tikrosios meilės neįvardiju, greitai ir dažnai susižaviu. Mano susižavėjimo objektu gali tapti ne tik realūs žmonės, jų talentai, scenos herojai, vaidmenys, kuriuos įkūniju dainuodama, bet ir pats išgyvenimas. Muzika – flirtas su amžinybe. Dainuodama aš pati tampu muzika. Meilė – gyvenimo variklis, muzika – jausmų kurstytoja, aistra – noras gyventi ir kurti“, - atvirai mintimis apie meilę ir kūrybinį gyvenimą dalijasi K. Glinskaitė. Julija Stankevičiūtė – jaunosios kartos kylanti baleto žvaigždė. Ji dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų Bulgarijoje, Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir pelnė apdovanojimų. 2015 m. Graso klasikinio šokio konkurse pelnė aukso medalį. J. Stankevičiūtė nuolat dalyvauja tarptautiniuose meistriškumo kursuose. Šiuo metu klasikinio šokio subtilybes studijuoja mok. B. Tomaševičienės klasikinio šokio klasėje. Baleto šokėja jau yra sukūrusi pagrindinius vaidmenis S. Prokofjevo balete „Pelenė“, V. Ganelino „Baltaragio malūnas“, Mergaitės vaidmenį šokio spektaklyje pagal A.Vivaldi „Metų laikus“, dalyvavo L. Minkaus baletuose „Bajaderė“, „Paquita“, L. Delibez „Kopelija“. Pianistė Birutė Asevičiūtė– tarptautinių konkursų laureatė, nuolatinė festivalių dalyvė. Ją dažnai išvysime festivaliuose „Permainų muzika“, „Tebūnie naktis“, „Pavasario gaida“, „Mūsų miesteliai“, „Kai skamba gatvės“ (Rusija), M. K. Oginskio tarptautiniame festivalyje (Baltarusija-Lietuva) ir kt. B. Asevičiūtė dalyvavo meistriškumo kursuose pas prof. JackWeinrock (JAV), prof. A. Juozapėnaitė – Eesmaa (Estija), prof. UlrichEisenlohr (Vokietija), prof. Heike-DorotheeAlardt (Vokietija), prof. HeleneLuyten (Belgija), prof. MichelTranchant (Prancūzija), S. Malcev (Rusija) ir kt. Pianistė koncertuoja su tokiomis scenos žvaigždėmis, kaip V. Noreika, M. Vitulskis, J. Leitaitė, L. Mikalauskas, J. Vaškevičiūtė, V. Miškūnaitė, L. Gubaidulina, V. Genytė ir kitais atlikėjais. Teatralizuotame koncerte „Je t‘aime!” į vieną jaudinančią visumą susijungs muzika, šokis ir ištraukos iš didžiosios odės meilei „Giesmių giesmė“. Ypatinga padėka: Adomui Jablonskiui (vaizdas) Jonui Jociui (garsas) Ignui Juzokui (technika) Diana Paukštytė Ugnė Sabaitytė
Kes Elsbeth Bach Eensalu Eesmaa Holm Härma Johanson Jürgenson Koppel Kuusik Kõrts Liiv Petersen Peterson Andres Tamm Silja Vasar Vinogradov 1951 2018 2019
Margus Meinart tutvustab Tartu Kunstimajas toimunud ja tema poolt kujundatud Tartu kunsti aastanäitust, mis tänavu kannab pealkirja „Teistmoodi” +••.••(...)–13.01.2019). Vastavalt Tartu Kunstnike Liidu liikmete kevadisele otsusele kureerib ja kujundab tänavuse aastanäituse Margus Meinart, kes seekord soovis valikus näha teoseid, mida kunstnikud peavad oma loomingu põhijoonest erinevaks. Näitusel osaleb 132 kunstnikku: Alo Aarsalu, Elsbeth Aarsalu, Maire Aarsalu, Marina Aleksejeva, Piibe Arrak, Bach Babach, Jaanus Eensalu, Eve Eesmaa, Rasmus Eist, Niina Freiberg, Evi Gailit, Indrek Grigor, Albert Gulk, Lemme Haldre, Reet Heinla, Astrid Helberg, Mirjam Hinn, Õie Holm, Huupi, Yyhely Hälvin, Greete Härma, Eero Ijavoinen, Anu Isküll, Kristiina Jakimenko, Pille Johanson, Piret Jürgenson, Siiri Jüris, Kalli Kalde, Paavo Kangur, Karin Karlsson, Markus Kasemaa, Olesja Katšanovskaja, Aita Keerberg, Anna-Liisa Kilk, Mariliin Kindsiko, Ants Kippasto, Esti Kittus, Kalju Kivi, Veiko Klemmer, Katrina Kolk, Liive Koppel, Peeter Krosmann, Ilmar Kruusamäe, Inge Kudisiim, Artur “Tuur” Kuus, Tiina Kuus, Avo Kuusik, Priit Kõiv, Väino Kõrts, Heiki Kähr, Kalju Kütt (1951–2018), Koidu Laur, Tea Lemberpuu, Mati Leppik, Jane Liiv, Eve Luik, Jaan Luik, Helle Lõhmus, Katrin Maask, Elina Madal, Jaan Malin, Lea Malin, Marika Maramaa, Jüri Marran, Elo-Mai Mikelsaar, Anne Moggom, Johanna Mudist, Kalle Mälberg, Saima Männo, Meiu Münt, Stanislav Netšvolodov, Kaire Nurk, Maarja Nõmmik, Taavi Oolberg, Madis Oru, Tõnis Paberit, Priit Pangsepp, Fred Walter Eric Pedoson, Andrus Peegel, Per William Petersen, Sirje Petersen, Miina Peterson, Sirje Piir, Küllike Pilden, Aleks Poolak, Enn Praks, Tuuli Puhvel, Enn Põldroos, Ruudu Rahumaru, Mari-Ann Remmel, Rait Rosin, Leho Rubis, Martti Ruus, Sven Senka, Ahti Seppet, Virve Serglov, Kristel Sergo, Sandra Sirp, Six, Regina-Mareta Soonsein, Henn Soopalu, Karin Strohm, Merike Sule-Trubert, Imat Suumann, Maret Suurmets Kuura, Robert Suvi, Andres Sütevaka, Ingmar Šuman, Jegveni Zolotko, Hando Tamm, Pille Tammela, Endel Taniloo, Edgar Tedresaar, Urmo Teekivi, Enn Tegova, Külli Trummal, Mart Trummal, Silja Truus, Heli Tuksam, Alar Tuul, Maris Tuuling, Evi Tuvikene, Martin Urb, Ene Ustav, Martin Vaher, Üllar Varik, Anne Vasar, Marju Villem, Kaisi Vinogradov, Margot Õunapuu, Liisi Örd, Danel Ülper./ Margus Meinart introduces the traditional annual exhibition of Tartu art at the Tartu Art House titled "Differently" +••.••(...)–13.01.2019). According to the decision by the members of the Tartu Artists’ Union, this year’s exhibition is curated and designed by the artist Margus Meinart who wanted to include works that authors see as different from their general oeuvre. 132 artists participate: Alo Aarsalu, Elsbeth Aarsalu, Maire Aarsalu, Marina Aleksejeva, Piibe Arrak, Bach Babach, Jaanus Eensalu, Eve Eesmaa, Rasmus Eist, Niina Freiberg, Evi Gailit, Indrek Grigor, Albert Gulk, Lemme Haldre, Reet Heinla, Astrid Helberg, Mirjam Hinn, Õie Holm, Huupi, Yyhely Hälvin, Greete Härma, Eero Ijavoinen, Anu Isküll, Kristiina Jakimenko, Pille Johanson, Piret Jürgenson, Siiri Jüris, Kalli Kalde, Paavo Kangur, Karin Karlsson, Markus Kasemaa, Olesja Katšanovskaja, Aita Keerberg, Anna-Liisa Kilk, Mariliin Kindsiko, Ants Kippasto, Esti Kittus, Kalju Kivi, Veiko Klemmer, Katrina Kolk, Liive Koppel, Peeter Krosmann, Ilmar Kruusamäe, Inge Kudisiim, Artur “Tuur” Kuus, Tiina Kuus, Avo Kuusik, Priit Kõiv, Väino Kõrts, Heiki Kähr, Kalju Kütt (1951–2018), Koidu Laur, Tea Lemberpuu, Mati Leppik, Jane Liiv, Eve Luik, Jaan Luik, Helle Lõhmus, Katrin Maask, Elina Madal, Jaan Malin, Lea Malin, Marika Maramaa, Jüri Marran, Elo-Mai Mikelsaar, Anne Moggom, Johanna Mudist, Kalle Mälberg, Saima Männo, Meiu Münt, Stanislav Netšvolodov, Kaire Nurk, Maarja Nõmmik, Taavi Oolberg, Madis Oru, Tõnis Paberit, Priit Pangsepp, Fred Walter Eric Pedoson, Andrus Peegel, Per William Petersen, Sirje Petersen, Miina Peterson, Sirje Piir, Küllike Pilden, Aleks Poolak, Enn Praks, Tuuli Puhvel, Enn Põldroos, Ruudu Rahumaru, Mari-Ann Remmel, Rait Rosin, Leho Rubis, Martti Ruus, Sven Senka, Ahti Seppet, Virve Serglov, Kristel Sergo, Sandra Sirp, Six, Regina-Mareta Soonsein, Henn Soopalu, Karin Strohm, Merike Sule-Trubert, Imat Suumann, Maret Suurmets Kuura, Robert Suvi, Andres Sütevaka, Ingmar Šuman, Jegveni Zolotko, Hando Tamm, Pille Tammela, Endel Taniloo, Edgar Tedresaar, Urmo Teekivi, Enn Tegova, Külli Trummal, Mart Trummal, Silja Truus, Heli Tuksam, Alar Tuul, Maris Tuuling, Evi Tuvikene, Martin Urb, Ene Ustav, Martin Vaher, Üllar Varik, Anne Vasar, Marju Villem, Kaisi Vinogradov, Margot Õunapuu, Liisi Örd, Danel Ülper.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Eesmaa Ogiński 1875 1889 1893 1894 1899 1910 1911
Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa - Piano 00:00 I 01:00 II 03:00 III 03:33 IV Mikalojus Konstantinas Čiurlionis +••.••(...)) was a Lithuanian painter, composer and writer. The precise number of Čiurlionis musical compositions is not known – a substantial part of his manuscripts did not survive, including those that perished in the fire during the war. The ones available for us today include sketches, rough drafts, and fragments of his musical ideas. The nature of the archive determined the fact that Čiurlionis' works were finally published only a hundred years after the composer's death. Today, the archive amounts to almost 400 compositions, the major part of which are works for piano, but also significant opuses for symphony orchestra Čiurlionis was a musical prodigy: he could play by ear at age three and could sight-read music freely by age seven. Three years out of primary school, he went to study at the musical school of Polish Prince Michał Ogiński in Plungė, where he learned to play several instruments, in particular the flute, from 1889 to 1893. Supported by Prince Ogiński's 'scholarship' Čiurlionis studied piano and composition at Warsaw Conservatory from 1894 to 1899. Čiurlionis fell into a profound depression at the beginning of 1910 and was hospitalized in a psychiatric hospital "Czerwony Dwór" (Red Manor) in Marki, Poland, northeast of Warsaw. While a patient there, he died of pneumonia in 1911 at the age of 35. Čiurlionis contributed to symbolism and art nouveau, and was representative of the fin de siècle epoch. He has been considered one of the pioneers of abstract art in Europe. During his short life, he composed about 400 pieces of music and created about 300 paintings, as well as many literary works and poems. The majority of his paintings are housed in the M. K. Čiurlionis National Art Museum in Kaunas, Lithuania. His works have had a profound influence on modern Lithuanian culture. Many of his paintings bear the names of musical pieces: sonatas, fugues, and preludes. There is no copyright infringement intended. If you wish your recording to be removed, it can be done, please just leave me an email, which can be found at the channel's about section.
Nicht mehr?
Jeden Tag sucht soclassiq nach neuen Artikeln, Videos, Konzerten und so weiter über klassische Musik und Oper, ihre Künstler, Veranstaltungsorte, Orchester....
Enno Eesmaa ? Wir haben noch nicht viele Inhalte zu diesem Thema gesammelt, aber wir suchen weiter.
oder
- Zeitleiste: Lyrische Sänger (Europa).
- Indizes (in alphabetischer Reihenfolge): E...